Pasauliniu mastu pagrindinė atmosferos sudėtis iš esmės nesikeičia, o oro sudėtis pagal tūrį yra apie 78% azoto, 21% deguonies, 0,94% inertinių dujų, 0,03% anglies dioksido ir 0,03% kitų dujų ir priemaišų [4]. Dėl natūralios vietos, klimato ir kitų sąlygų bei žmogaus sukeltos aplinkos taršos atmosferos sudėtis tapo sudėtinga ir įvairi, o kai kurie kenksmingi komponentai turi tendenciją palaipsniui didėti. Visų pirma, pasauliniai rūgštūs lietūs, kuriuos sukelia ore sklindantis sieros dioksidas ir azoto dioksidas, sustiprina plieno medžiagų koroziją, nors natūraliai nėra sieros dioksido ir azoto dioksido. Tačiau didžioji dauguma šių esminių oro teršalų susidaro dėl žmogaus veiklos. Žmonių išskiriamos sieros dioksido ir azoto dioksido dujos, patekusios į atmosferą, gali virsti antriniais teršalais – azoto rūgštimi ir sieros rūgštimi, kurios lengvai tirpsta vandenyje ir sudaro rūgštus vandens lašelius, kurie grįžta į žemę ir susidaro rūgštus lietus ir rūgštus sniegas.
Įvairių tipų atmosferoje esančios priemaišos skirtingai veikia plieno korozijos greitį. Sieros dioksidas pramoninėje atmosferoje ir druskos dalelės vandenyno atmosferoje daro didžiausią įtaką plieno korozijos greičiui, o grynoje kaimo atmosferoje plieno korozijos greitis yra labai mažas. Atmosferinė plieno korozija yra sudėtinga sistema, be žmogaus sukeltos aplinkos taršos, korozijos greitis taip pat yra susijęs su vėjo greičiu ir kryptimi, temperatūra ir krituliais, rasos ciklu, saulės spinduliuote, sezoniniais pokyčiais ir net natūraliomis dulkėmis atmosferoje. Net ir esant tokioms pačioms išorinėms sąlygoms, dėl lietaus vandens uždumblėjimo, plieno galinės pusės korozijos greitis yra žymiai didesnis nei saulėtos pusės.
