Dėvėjimui{0}}atsparus plienas, kaip specialaus plieno rūšis, atsirado maždaug XIX amžiaus antroje pusėje. 1883 m. britas Hadfieldas (R0.A0.Hadfieldas) pirmą kartą gavo patentą daug mangano turinčiam plienui, kurio istorija yra daugiau nei 100 metų. Didelis mangano kiekis yra atsparus dilimui -plienas, turintis daug anglies ir mangano, šis senovinis plienas, kurio istorija yra daugiau nei 100 metų, nes jis pasižymi dideliu atsparumu dilimui ir stipriai veikiant esant darbo sąlygoms. kietumas ir plastiškumas, taip pat lengvai įsisavinamo gamybos proceso privalumai, todėl vis dar yra didžiausias dėvėjimuisi{8}}atsparus plienas (ypač kasybos ir kituose sektoriuose).
Pastaraisiais dešimtmečiais mažai ir vidutiniškai legiruoto dilimui{0}}atsparaus plieno kūrimas ir pritaikymas sparčiai vystėsi, nes šis plienas pasižymi geru atsparumu dilimui ir kietumu, gamybos procesas yra gana paprastas, visapusiškas ekonomiškumas yra pagrįstas, jis tinkamas įvairiomis darbo sąlygomis ir yra palankiai vertinamas vartotojų. Siekiant patenkinti kasybos ir transportavimo bei statybinių mašinų plėtros poreikius, sukurta didelio -kietumo dilimui-atspari plieno plokštė buvo sukurta serija ir standartizuota XX a. 70–80-aisiais. Šis plienas sukurtas mažai -legiruoto didelio stiprumo- suvirinamojo plieno pagrindu, po valcavimo jie paprastai yra tiesiogiai grūdinami ir grūdinami arba sustiprinami valdomu valcavimo ir kontroliuojamo aušinimo procesu, kuris gali taupyti energiją, o lydinio elementų kiekis yra mažas, kaina pigesnė, tačiau kietumas yra aukštas, atsparus dilimui. Kai kurios plieno įmonės Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kitose šalyse gamina tokio tipo{11}}dėvėjimuisi atsparų plieną.
